Press "Enter" to skip to content

Komfortiškų automobilių poreikis nedingo – gamintojai tam kuria atskiras programas

Populiarėjant sportiškiau atrodantiems ir atitinkamomis važiavimo savybėmis vairuotojus viliojantiems automobiliams, rinkoje vis rečiau galima aptikti ypatingu važiavimo komfortu išsiskiriančių transporto priemonių. Net ir šeimyniškieji SUV modeliai neretai „apaunami“ 19 ar net 20 colių skersmens ratlankiais su plonomis padangomis, o jų apdailos versijų pavadinimuose galima išvysti akivaizdžių užuominų į sportinę stilistiką.

Tačiau teigti, kad visi nori būtent tokias savybes turinčių automobilių, būtų per drąsu. Tiek pardavimo skaičiai, tiek rinkoje esantys gamintojų pavyzdžiai rodo, kad žmonės vis dar geidžia ypatingu važiavimo komfortu pasižyminčių modelių.

Tiek legendinės „Mercedes-Benz“ S klasės limuzinas, tiek prabangus „Land Rover“ visureigis „Range Rover“, tiek ir įperkamesniam segmentui priklausantis naujasis „Citroën C5 X“ – visi šie modeliai itin skirtingi, tačiau pagaminti remiantis ta pačia samprata.

Prancūzijos gamintojas per daugiau nei šimtą metų siekiančią istoriją garsėja plačiam vartotojų ratui prieinamomis, tačiau ypač komfortiškomis transporto priemonėmis. Daugybė „Citroën“ modelių – nuo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje furorą automobilių pasaulyje sukėlusio DS su hidropneumatine pakaba iki naujausiojo C5 X su integruota pažangia komforto programa –  ne tik paliko gilų įspaudą komfortiškų automobilių istorijos puslapiuose, bet ir tebetęsia šias tradicijas.

Specialistų teigimu, būtent nepaliaujamas komforto technologijų tobulinimas ir yra viena svarbiausių priežasčių, dėl ko tokios mašinos ilgus dešimtmečius pasilieka vairuotojų širdyse. Ar tai S klasės „Mercedes-Benz“, ar naujas „Citroën“ flagmanas – automobilių gerbėjai kaskart iš jų tikisi naujų sprendimų seniems tikslams pasiekti.

Tęsia tradicijas

Dar 1955 metais sukonstruotas legendinis „Citroën DS“ jau tuomet pelnė simpatijas už ypatingą komfortą, nes turėjo automatiškai nustatyto aukščio besilaikančią hidropneumatinę pakabą, vairo stiprintuvą, pusiau automatinę pavarų dėžę, aktyvius žibintus, be to, tapo pirmuoju masinės gamybos modeliu tik su diskiniais stabdžiais.

Dabartinių prancūzų markės automobilių pakabos paslaptis – progresinių hidraulinių amortizatorių sistema. Amortizatorių viduje montuojami papildomi vožtuvai leidžia keisti poveikio efektą, priklausomai nuo to, kiek yra susispaudusi pakaba.

Kuo ji labiau susispaudusi, tuo silpnesnis poveikis kėbului, todėl automobilis per įvairiausius nelygumus važiuoja tolygiai. Kartu su C5 X modelio pasirodymu jo gamintojai žengė dar toliau ir pristatė adaptyviąją šios pakabos versiją – elektroninė jos valdymo sistema leidžia vairuotojui pačiam parinkti norimą darbo režimą.

Šį modelį bandymų trasose išmėginęs „Lietuvos metų automobilio 2022“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas sako, kad Prancūzijos gamintojo transporto priemonės pasižymi komfortu ir kituose segmentuose, tačiau C5 X jį vis tiek nustebino.

„Gal dėl ilgesnės ratų bazės, o gal tiesiog dėl dar atkaklesnių inžinierių pastangų C5 X važiuoja daug komfortiškiau, nei padoru būtų tikėtis iš tiek kainuojančio automobilio. Dėl to, kaip automobilis tvarkosi su kelio nelygumais, kai kuriais momentais jį galima lyginti ir su aukščiausio lygio flagmanais“, – tvirtina automobilių žurnalistas.

Jo žodžiais, didžiausią įspūdį palieka automobilio važiuoklės darbas. „Pavyzdžiui, tai, kaip mašina įveikia iškilusias perėjas, yra neįtikėtina, kalbant apie šio kainų segmento modelius“, – pastebi J. Lengvinas.

Siekia užtikrinti visapusišką keliaujančiųjų gerovę

Keičiantis laikmečiams, komfortiško automobilio sąvoka evoliucionavo – dabar gamintojai labiau linkę vartoti gerovės automobilyje terminą (angl. wellbeing), apimantį gerokai daugiau nei vien taikų transporto priemonės santykį su kelio paviršiumi. Pavyzdžiui, „Citroën“ inžinieriai tam net sukūrė atskirą programą „Advanced Comfort Programme“. Jos specialistai atsakingi už kiekvienos atskiros žmogaus komfortą automobilyje lemiančios detalės integravimą į visą kontekstą.

Gerovės sąvoka apima tokius aspektus kaip automobilio salono ergonomika, sėdynių patogumas, tyla ar net natūralios šviesos kiekis viduje.

Smulkių detalių svarbą kuriant bendrą vaizdą gerai iliustravo minėta „Mercedes-Benz“ S klasė.  Per savo istoriją šie limuzinai labiausiai pagarsėjo saugumo sistemų gausa, tačiau jų vairuotojai pirmieji galėjo išmėginti ir įvairias komfortą didinančias technologijas.

Pavyzdžiui, nuo 1991 metų gaminamuose modeliuose šoniniai stiklai buvo iš dvigubo sluoksnio. Tarp jų įleistas visiškai sausas oras ne tik žymiai pagerindavo garso izoliaciją, bet ir neleisdavo rasoti langams. Tos pačios laidos automobiliuose debiutavusi šildymo sistema galėjo šildyti saloną net ir išjungus variklį, iki šis atvėsdavo. O elektra reguliuojama vairo kolonėlė vokiečių limuzinuose buvo siūloma jau nuo 1985-ųjų.

Atskiras programas, skirtas žmogaus savijautai automobilyje gerinti, nuolat tobulina ir tokios įmonės kaip „Mazda“ ar „Peugeot“. Gamintojai neslepia, kad šios investicijos į technologinę pažangą – nuo laminuotų langų iki ilgose kelionėse nevarginančių sėdynių, yra vienos labiausiai atsiperkančių, nes vėliau jos virsta aukštais vartotojų pasitenkinimo rodikliais.

Tad nenuostabu, kad automobilių gamintojai ir jų tiekėjai yra trečias pagal investicijų į mokslo tyrimus ir vystymą verslo segmentas pasaulyje. Produktams tobulinti ar naujiems automobiliams kurti ši pramonės šaka kasmet skiria apie 130 mlrd. eurų ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik farmacijos bei technologijų bendrovėms.

„Mano vertinimu, C5 X modelyje tikrai geresnės apdailos medžiagos, nei buvau įpratęs matyti kituose prancūzų gamintojo modeliuose. Džiugino akustinis komfortas – montuojami dvigubi stiklai ir bendra garso izoliacija padaro savo darbą, tad salone tvyro maloni tyla. Tai vienareikšmiai prisideda prie kelionių komforto“, – investicijų rezultatą įvardija J. Lengvinas.

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.