Vis daugiau žmonių renkasi augalinę mitybą dėl įvairių priežasčių – nuo sveikatos iki susirūpinimo gyvūnų gerove ir klimato kaita. Tačiau įrodymai apie ilgalaikį vegetariškos ir veganiškos mitybos poveikį sveikatai kartais gali atrodyti prieštaringi. Internete gausu naujienų šia tema – vieni teigia, kad augalinė mityba duoda daug naudos, kiti teigia, kad ji didina tam tikrų ligų riziką. Gali būti sunku suprasti, kuo pasitikėti.
Mokslininkai tyrė vegetarišką ir veganišką mitybą, taip pat mėsos vartojimo skirtumus. Bendri duomenys rodo, kad raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos ir avienos) ir perdirbtos mėsos (pavyzdžiui, dešrelių, mėsainių ir kumpio) vartojimo ribojimas gali apsaugoti nuo įvairių ligų.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra didžiausias pasaulio žudikas, nuo jų kasmet pasaulyje miršta apie 17,9 mln. žmonių. Atliktų tyrimų metu nustatyta svarių įrodymų, kad vegetariška ir veganiška mityba turi apsauginį poveikį nuo išeminės širdies ligos. Pavyzdžiui, žuvį valgančių žmonių ir vegetarų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis buvo atitinkamai 13 % ir 22 % mažesnis nei mėsos valgytojų. Šis skirtumas prilygsta tam, kad per 10 metų 1000 žmonių, valgančių mėsą, teko 10 kartų mažiau širdies ir kraujagyslių ligų atvejų nei vegetarams.
Taip gali būti dėl to, kad vegetarai ir veganai dėl mažesnio sočiųjų riebalų rūgščių vartojimo suvartoja mažiau mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir rečiau serga hipertenzija (padidėjusiu kraujospūdžiu) – abu šie veiksniai yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Vėžys
Iki šiol nustatytas stipriausias ryšys tarp mitybos ir vėžio rizikos yra susijęs su žarnyno vėžiu (dar vadinamu storosios žarnos vėžiu), Atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie raudoną ir perdirbtą mėsą valgė bent septynis kartus per savaitę, 40 % dažniau sirgo žarnyno vėžiu, palyginti su tais, kurie mėsą valgė kartą per savaitę ar rečiau. Iš pusės milijono tyrimo dalyvių 3 iš 1000 žmonių, kurie mėsą valgė kasdien, susirgo žarnyno vėžiu, palyginti su 2 iš 1000 žmonių, kurie mėsą valgė ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Atlikę tolesnę analizę, mokslininkai padarė išvadą, kad net ir tie, kurie valgė vidutinį kiekį raudonos mėsos (76 g per dieną), vis tiek turėjo 20 % didesnę tikimybę susirgti žarnyno vėžiu nei tie, kurie valgė vidutiniškai tik 21 g per dieną. Šios padidėjusios rizikos priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau jos gali būti susijusios su natūraliai raudonoje mėsoje esančiomis cheminėmis medžiagomis ir perdirbtoje mėsoje esančiais konservantais.
Diabetas
Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 422 mln. žmonių, o kasmet nuo jo miršta 1,6 mln. žmonių. Sergamumas cukriniu diabetu neatsiejamas nuo nutukimo, nes didelis KMI yra svarbiausias rizikos veiksnys. Įvairiais tyrimais patvirtinta, kad vegetarų ir veganų KMI paprastai būna mažesnis. Tai gali būti susiję su tuo, kad vegetarai ir veganai geriau supranta, kaip sveikai elgtis, be to, teigiama, kad vegetariška ir (arba) veganiška mityba gali skatinti svorio mažėjimą, nes joje paprastai yra daugiau skaidulinių medžiagų ir mažiau riebalų.
Vegetarų ir veganų nutukimo sumažėjimas lemia mažesnį diabeto lygį. Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad mažai mėsos valgančių žmonių ir vegetarų tikimybė susirgti diabetu buvo 37 % mažesnė, palyginti su reguliariai mėsą valgančiais žmonėmis, o žuvį valgančių žmonių – 53 % mažesnė. Šie skirtumai reikšmingai sumažėjo atsižvelgus į KMI, o tai rodo, kad mažesnė kūno masė šiose grupėse buvo pagrindinė priežastis.
Platų 100 % augalinės kilmės produktų asortimentą rasite Naturli.
Be First to Comment