
Individuali įmonė dažnai yra vieno žmogaus ilgamečio darbo rezultatas. Savininkas pats kūrė verslą, ieškojo klientų, investavo asmenines lėšas, samdė darbuotojus ir prisiėmė atsakomybę už įmonės veiklą. Tačiau anksčiau ar vėliau gali ateiti metas, kai norisi pasitraukti iš kasdienio vadovavimo, išeiti į pensiją arba perduoti verslą vaikams, sutuoktiniui ar kitam patikimam žmogui. Tuomet paaiškėja, kad individualios įmonės perdavimas nėra toks paprastas, kaip iš pradžių gali atrodyti.
Skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės atveju, individualios įmonės savininkas negali tiesiog parduoti dalies akcijų, nes tokių akcijų nėra. Be to, ši juridinio asmens forma susijusi su neribota savininko civiline atsakomybe. Todėl prieš perduodant veiklą būtina įvertinti ne tik būsimo savininko galimybes, bet ir esamus įsipareigojimus, turtą, sutartis bei mokestines pasekmes.
Vienas iš galimų sprendimų yra IĮ pertvarkymas į uždarąją akcinę bendrovę arba mažąją bendriją. Tačiau kai kuriose situacijose racionaliau pasirinkti tiesioginį įmonės perleidimą, naujo juridinio asmens įregistravimą ar kitą veiklos perdavimo būdą. Kuris variantas naudingiausias?
Kodėl individualios įmonės perdavimas sudėtingesnis nei UAB pardavimas?
Pagrindinis individualios įmonės ypatumas yra jos teisinis statusas. Tai privatus juridinis asmuo, kurio savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo. Individuali įmonė turi savo turtą, teises ir pareigas, tačiau pagal jos prievoles savininkas gali atsakyti ir asmeniniu turtu.
Būtent ši aplinkybė tampa svarbi planuojant pasitraukimą iš verslo. Jeigu įmonė turi negrąžintų paskolų, skolų tiekėjams ar kitų neįvykdytų įsipareigojimų, vien savininko pasikeitimas savaime neišsprendžia visų atsakomybės klausimų.
Pavyzdžiui, individualios įmonės savininkas daugelį metų vykdė automobilių remonto veiklą. Dirbtuvės turi nuolatinių klientų, įrangos, darbuotojų ir patalpas, tačiau dalis įrangos įsigyta naudojantis banko finansavimu. Savininkas nusprendžia perduoti verslą sūnui.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta. Sūnus jau dirba įmonėje, pažįsta klientus ir gali vadovauti darbuotojams. Vis dėlto reikia išsiaiškinti, ar banko sutartys leidžia keisti savininką, kas atsakys už ankstesnius įsipareigojimus ir kokiu teisiniu pagrindu bus perduodamos savininko teisės.
Taip pat svarbu atskirti du skirtingus veiksmus: įmonės valdymo perdavimą ir nuosavybės perdavimą.
Savininkas gali paskirti kitą žmogų įmonės vadovu, jeigu tai atitinka įmonės nuostatus ir teisės aktus. Tokiu atveju naujasis vadovas organizuoja kasdienę veiklą, tačiau įmonės savininkas nesikeičia. Norint visiškai pasitraukti iš verslo, vien vadovo paskyrimo dažniausiai nepakanka.
Ar galima individualią įmonę tiesiog perduoti šeimos nariui?
Lietuvos teisė numato individualios įmonės perleidimo kitam fiziniam asmeniui galimybę. Taigi teiginys, kad tokį verslą galima perduoti tik prieš tai pakeitus jo teisinę formą, būtų neteisingas.
Vis dėlto perdavimo sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbu nustatyti, ar įmonė bus parduodama, dovanojama, paveldima, ar bus pasirenkamas kitas teisėtas nuosavybės perėjimo pagrindas.
Šeimos versle dažnai svarstomas neatlygintinas perdavimas vaikams. Tačiau net ir tuomet reikalingas tinkamas teisinis įforminimas. Reikia įvertinti turto priklausomybę, sutuoktinio teises, įmonės įsipareigojimus ir atitinkamus registro duomenų pakeitimus.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kelias aplinkybes.
Pirmiausia reikia patikrinti, ar žmogus, kuriam perduodama įmonė, gali būti individualios įmonės savininku. Lietuvos teisėje vienam asmeniui taikomi tam tikri apribojimai dėl dalyvavimo individualiose įmonėse.
Antra, būtina įvertinti, ar perduodamo verslo turtas tikrai priklauso pačiai įmonei. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai veiklai naudojamos patalpos, transporto priemonės ar įranga yra asmeninė savininko nuosavybė.
Trečia, reikia patikrinti sutartis su kreditoriais ir kitais verslo partneriais. Jose gali būti numatytas reikalavimas informuoti apie savininko pasikeitimą ar gauti išankstinį sutikimą.
Ketvirta, svarbu iš anksto apskaičiuoti galimas mokestines pasekmes. Net ir neatlygintinas turto ar verslo perdavimas gali kelti klausimų dėl gyventojų pajamų mokesčio ar kitų prievolių.
Todėl šeimos ryšys savaime nereiškia, kad perdavimo procedūra bus paprasta ar visiškai nemokama.
Kada verta individualią įmonę pertvarkyti į UAB?
Uždaroji akcinė bendrovė ypač naudinga tais atvejais, kai verslą planuojama perduoti palaipsniui arba kai ateityje jame dalyvaus keli savininkai.
Pagrindinis UAB privalumas yra aiškiai apibrėžta nuosavybės struktūra. Bendrovės kapitalas padalytas į akcijas, todėl galima suplanuoti, kokia dalis verslo priklausys kiekvienam akcininkui.
Tarkime, individualios įmonės savininkas nori perduoti verslą dviem vaikams. Vienas jų jau aktyviai dirba įmonėje, o kitas pasirengęs tik investuoti. Individualios įmonės teisinė forma neleidžia abiem tapti jos bendraturčiais.
Pertvarkius įmonę į UAB, atsiranda galimybė paskirstyti akcijas tarp šeimos narių. Pavyzdžiui, aktyviai dirbančiam vaikui galima numatyti kontrolinį akcijų paketą, o kitam perduoti mažesnę dalį.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad teisinės formos pakeitimas savaime neperduoda verslo kitam savininkui. Pertvarkymo metu buvęs individualios įmonės savininkas tampa bendrovės akcininku. Norint pakeisti nuosavybę, vėliau reikia tinkamai įforminti akcijų perleidimą arba kitus akcininkų struktūros pakeitimus. eimin.lrv.lt+1
UAB taip pat patogi, kai:
- Planuojama ateityje parduoti visą verslą arba jo dalį;
- Norima pritraukti investuotoją, kuris įgytų bendrovės akcijų;
- Numatoma verslo plėtra, nauji partneriai ar sudėtingesnė valdymo struktūra;
- Siekiama aiškiau atskirti asmeninį savininko turtą nuo bendrovės veiklos rizikos;
- Ruošiamasi ilgalaikiam šeimos verslo paveldėjimo ir perėmimo procesui.
Pertvarkant individualią įmonę į UAB, būtina laikytis turto vertinimo ir kapitalo reikalavimų. Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbiamą procedūrą UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 1 000 eurų, o pertvarkomos įmonės turto pakankamumas turi būti tinkamai pagrįstas. Tam tikrais atvejais gali reikėti papildomų savininko įnašų. eimin.lrv.lt+1
Kuo skiriasi pertvarkymas į mažąją bendriją?
Mažoji bendrija gali būti patraukli nedideliam šeimos verslui, kuriame dalyvauja keli artimi žmonės.
Ši teisinė forma suteikia galimybę turėti kelis narius ir lanksčiau susitarti dėl jų teisių, pareigų bei dalyvavimo valdant įmonę. Mažajai bendrijai nereikalingas įstatinis kapitalas, kuris būtų nustatytas kaip privaloma minimali suma.
Tai aktualu verslams, kuriems nereikia sudėtingos akcininkų struktūros, tačiau vieno savininko modelis jau tapo per daug ribojantis.
Pavyzdžiui, nedidelę kepyklą valdantis individualios įmonės savininkas nori veiklą perduoti dukrai ir jos sutuoktiniui. Abu planuoja dirbti versle, kartu priimti sprendimus ir dalytis uždirbtu pelnu.
Mažoji bendrija tokioje situacijoje gali būti tinkama alternatyva UAB. Jos nariais gali būti fiziniai asmenys, o jų skaičius negali viršyti dešimties.
Tačiau MB nėra universali išeitis. Jeigu ateityje planuojama pritraukti juridinį asmenį kaip investuotoją, ši teisinė forma turės apribojimų, nes juridiniai asmenys negali būti MB nariais.
Svarbu ir tai, kad MB nario teisių perleidimo tvarka skiriasi nuo akcijų pardavimo. Todėl dar prieš pertvarkymą reikia apgalvoti, kaip ateityje bus priimami nauji nariai, kaip jie galės pasitraukti ir kaip bus nustatoma jų turimų teisių vertė.
IĮ pertvarkymas, tiesioginis perleidimas ar naujos bendrovės kūrimas?
Visi trys sprendimai gali padėti perduoti verslą, tačiau jų teisinės ir praktinės pasekmės skiriasi.
| Sprendimas | Pagrindinis privalumas | Galimi sunkumai | Kada tinkamiausias? |
|---|---|---|---|
| Tiesioginis individualios įmonės perleidimas | Išsaugoma esama teisinė forma ir veiklos tęstinumas | Neribota atsakomybė, sutartiniai apribojimai | Kai verslą perima vienas fizinis asmuo |
| Pertvarkymas į UAB | Galima paskirstyti ir perleisti akcijas | Turto vertinimas, kapitalas, procedūros | Kai planuojami keli savininkai ar investuotojai |
| Pertvarkymas į MB | Lankstesnis nedidelio verslo narių dalyvavimas | Narių skaičiaus ir statuso ribojimai | Mažam šeimos ar partnerių verslui |
| Naujo juridinio asmens steigimas | Galima sukurti naują nuosavybės ir valdymo struktūrą | Turto, sutarčių ir veiklos perkėlimo klausimai | Kai norima atskirti naują veiklą nuo senosios |
Esminis skirtumas yra juridinio asmens tęstinumas.
Pertvarkymo atveju keičiasi jau egzistuojančio juridinio asmens teisinė forma, tačiau jis perima ankstesnio juridinio asmens teises ir pareigas. Tuo tarpu įsteigus naują bendrovę atsiranda atskiras juridinis asmuo, kuriam veiklą, turtą ir sutartines teises gali reikėti perduoti atskirais sandoriais.
Šis skirtumas ypač svarbus, jeigu individuali įmonė turi ilgalaikių klientų sutarčių, licencijų, darbuotojų ar paskolų.
Kada naujo juridinio asmens steigimas gali būti racionalesnis?
Ne visada verta išsaugoti senąją juridinio asmens struktūrą. Kartais naujasis verslo savininkas nori perimti tik tam tikrą veiklos dalį, pavyzdžiui, įrangą, klientų aptarnavimo modelį ar prekės ženklą.
Tokiu atveju gali būti svarstomas įmonių steigimas kaip alternatyva esamos individualios įmonės pertvarkymui.
Pavyzdžiui, senoji įmonė užsiima medienos apdirbimu ir prekyba statybinėmis medžiagomis. Savininko sūnus nori tęsti tik medienos gaminių gamybą, tačiau neketina perimti prekybos veiklos.
Naujos UAB ar MB sukūrimas gali padėti aiškiau atskirti skirtingas veiklos kryptis. Vis dėlto būtina sudaryti teisėtus turto, sutarčių ar verslo dalies perdavimo sandorius.
Ypač svarbu suprasti, kad nauja bendrovė savaime nepanaikina senosios įmonės skolų. Jeigu individuali įmonė turi kreditorių, jie išsaugo įstatymų ir sutarčių suteikiamas teises. Vien veiklos perkėlimas į naują juridinį asmenį negali būti naudojamas siekiant neteisėtai išvengti įsipareigojimų.
Be to, verslo perleidimo sandoriams gali būti taikomi papildomi reikalavimai dėl kreditorių informavimo, darbuotojų teisių, mokesčių ir perduodamo turto vertinimo.
Sprendžiant, ar įmonių steigimas yra tinkamiausias kelias, reikėtų palyginti ne vien registravimo kainą. Būtina įvertinti viso proceso sąnaudas, įskaitant teisines paslaugas, turto vertinimą, mokesčius, sutarčių pakeitimus ir administracinius darbus.
Kartais naują juridinį asmenį įregistruoti iš tiesų paprasčiau nei pertvarkyti senąjį. Tačiau vėliau gali paaiškėti, kad veiklos perkėlimas reikalauja kur kas daugiau darbo.
Kokie įsipareigojimai lieka buvusiam savininkui?
Vienas svarbiausių klausimų, kurį būtina išspręsti prieš pasitraukiant iš verslo, yra atsakomybė už anksčiau atsiradusias prievoles.
Individualios įmonės savininkas atsako už įmonės prievoles įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teisinės formos pakeitimas negali būti vertinamas kaip automatinis visų ankstesnių finansinių rizikų panaikinimas.
Civilinio kodekso 2.104 straipsnyje numatyta, kad pertvarkomo juridinio asmens dalyviai, kurie atsakė pagal jo prievoles, dar trejus metus subsidiariai atsako už iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo atsiradusias prievoles. infolex.lt+1
Tai reiškia, kad buvęs individualios įmonės savininkas tam tikrą laiką gali išlikti atsakingas už ankstesnius įsipareigojimus net ir pertvarkius įmonę į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį.
Atskirai reikia įvertinti asmeninius laidavimus ir įkeitimus. Jeigu savininkas už įmonės paskolą laidavo kaip fizinis asmuo, bendrovės pertvarkymas savaime tokio laidavimo nepanaikina.
Dėl šios priežasties prieš perleidžiant verslą verta sudaryti išsamų visų prievolių sąrašą ir nustatyti, kurios iš jų gali išlikti aktualios buvusiam savininkui.
Kaip vyksta individualios įmonės pertvarkymas?
Nusprendus keisti individualios įmonės teisinę formą, reikia pasirengti nuosekliai procedūrai.
Pirmiausia įvertinama įmonės finansinė ir teisinė padėtis. Patikrinamas turtas, įsipareigojimai, galiojančios sutartys ir pasirenkama naujo juridinio asmens forma.
Tuomet parengiami naujos teisinės formos steigimo dokumentai. Jeigu numatoma UAB, būtina atlikti teisės aktuose nustatytą turto vertinimą ir pasirūpinti įstatinio kapitalo reikalavimais.
Priimamas savininko sprendimas pertvarkyti individualią įmonę. Apie jį paskelbiama nustatyta tvarka, o Juridinių asmenų registrui pateikiami reikalingi dokumentai.
Taip pat sudaromas pertvarkomos įmonės balansas, suformuojami naujo juridinio asmens valdymo organai ir atliekami kiti privalomi veiksmai.
Procesas laikomas baigtu, kai Juridinių asmenų registre įregistruojami naujos teisinės formos steigimo dokumentai.
IĮ pertvarkymas neturėtų būti painiojamas su savininko teisių perdavimu. Jei galutinis tikslas yra perduoti verslą kitam asmeniui, po pertvarkymo gali reikėti papildomų teisinių veiksmų, pavyzdžiui, akcijų arba MB nario teisių perleidimo.
Todėl visą procesą verta planuoti kaip vieną nuoseklų verslo perdavimo projektą, o ne kaip du tarpusavyje nesusijusius sandorius.
Ką daryti su darbuotojais, sutartimis ir klientais?
Verslo perdavimas nėra vien juridinių dokumentų pakeitimas. Įmonės vertę dažnai sudaro ne tik jos turtas, bet ir darbuotojų patirtis, santykiai su tiekėjais, klientų pasitikėjimas bei veiklos organizavimo principai.
Jeigu individuali įmonė pertvarkoma į kitą teisinę formą, juridinio asmens veikla iš esmės tęsiama, o jo teisės ir pareigos išlieka.
Tačiau jeigu veikla perduodama naujai įsteigtai bendrovei, situacija gali būti sudėtingesnė.
Pavyzdžiui, reikia patikrinti, ar klientų sutartys gali būti perleidžiamos naujam juridiniam asmeniui. Kai kuriais atvejais būtini klientų ar kitų sutarties šalių sutikimai.
Darbuotojų atžvilgiu svarbu įvertinti Darbo kodekso nuostatas dėl verslo ar jo dalies perdavimo. Jeigu įvyksta teisės aktuose apibrėžtas verslo perdavimas, darbo santykių tęstinumas ir darbuotojų garantijos turi būti užtikrinami pagal nustatytas taisykles.
Taip pat reikia pasirūpinti praktine veiklos puse. Naujas savininkas turi gauti reikalingą informaciją apie:
- Pagrindinius klientus ir tiekėjus bei su jais sudarytas sutartis;
- Įmonės finansinę padėtį, atsiskaitymo terminus ir mokestines prievoles;
- Darbuotojų funkcijas, atsakomybes ir darbo organizavimo tvarką;
- Naudojamą įrangą, programinę įrangą ir prieigos teises;
- Galiojančias licencijas, leidimus ir kitus veiklai būtinus dokumentus.
Nereikėtų pamiršti ir asmens duomenų apsaugos. Perduodant klientų duomenis, darbuotojų informaciją ar kitas duomenų bazes turi būti laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų.
Kokias mokestines pasekmes reikia įvertinti?
Mokestiniai klausimai gali turėti didelę įtaką galutiniam sprendimui.
Valstybinė mokesčių inspekcija aiškina, kad vien individualios įmonės pertvarkymas į kitos teisinės formos juridinį asmenį savaime nesukelia naujų mokestinių prievolių įmonei ir jos savininkui. Tačiau vėlesni sandoriai turi būti vertinami atskirai.
Pavyzdžiui, jeigu po pertvarkymo UAB akcijos parduodamos kitam asmeniui, gali atsirasti gyventojų pajamų mokesčio prievolė. Jos dydis ir taikomos lengvatos priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Jeigu akcijos dovanojamos šeimos nariui, būtina įvertinti dovanojimo apmokestinimo taisykles. Tam tikriems artimųjų sandoriams gali būti taikomos lengvatos, tačiau svarbu tinkamai įforminti turto perdavimą.
Naujo juridinio asmens steigimo ir veiklos perkėlimo atveju papildomų klausimų gali kilti dėl pridėtinės vertės mokesčio, turto pardavimo, pelno mokesčio ir kitų prievolių.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į ankstesnių mokestinių nuostolių perkėlimo galimybes. Joms taikomos specialios sąlygos, kurios gali priklausyti nuo veiklos tęstinumo ir savininkų pasikeitimo.
Todėl finansinių pasekmių skaičiavimas turėtų būti atliekamas dar prieš pasirenkant konkretų perdavimo modelį.
Kodėl Lietuvoje šeimos verslo perdavimas turi savų ypatumų?
Lietuvoje nemažai individualių įmonių buvo įsteigtos praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį arba pirmaisiais šio amžiaus metais. Tuo laikotarpiu individuali įmonė buvo viena iš įprastų smulkiojo verslo organizavimo formų.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, privatų verslą pradėję žmonės dažnai rinkosi palyginti paprastas veiklos organizavimo formas. Individualios įmonės buvo steigiamos prekybos, remonto, statybos, paslaugų ir kitose srityse. 2003 m. priimtas Individualių įmonių įstatymas įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d. ir aiškiau reglamentavo šių juridinių asmenų veiklą, savininkų teises bei pertvarkymo galimybes. Vėliau, 2012 m., Lietuvoje atsirado mažosios bendrijos teisinė forma, suteikusi papildomą pasirinkimą smulkiajam verslui.
Šiandien daliai tokių įmonių aktualus kartų pasikeitimas. Savininkai, kurie patys kūrė verslą prieš kelis dešimtmečius, artėja prie pensinio amžiaus, o jų vaikai ar kiti šeimos nariai turi apsispręsti, ar tęsti veiklą.
Palyginti su kai kuriomis Vakarų Europos šalimis, kur šeimos verslo perėmimo tradicijos skaičiuoja kelias kartas, Lietuvos nepriklausomo privataus verslo istorija trumpesnė. Todėl daugelyje įmonių verslo perdavimo procesas vyksta pirmą kartą.
Vokietijoje, Austrijoje ar Italijoje šeimos verslo perėmimas dažnai planuojamas gerokai iš anksto, numatant būsimų vadovų rengimą, nuosavybės paskirstymą ir finansinius susitarimus. Lietuvoje tokia praktika taip pat pamažu stiprėja, tačiau mažose įmonėse vis dar pasitaiko atvejų, kai apie veiklos perdavimą rimtai susimąstoma tik savininkui nusprendus pasitraukti.
Tai nėra vien teisinė problema. Kuo daugiau verslo žinių ir ryšių sutelkta vieno žmogaus rankose, tuo sudėtingiau užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą.
Trys konkretūs patarimai planuojantiems perduoti verslą
1. Pradėkite nuo finansinio ir teisinio patikrinimo.
Dar prieš susitariant dėl perdavimo reikėtų parengti įmonės turto, skolų, galiojančių sutarčių ir kitų įsipareigojimų suvestinę. Ypatingą dėmesį skirkite paskoloms, asmeniniams laidavimams ir turtui, kuris naudojamas įmonės veikloje, bet priklauso savininkui asmeniškai.
Toks patikrinimas padės nustatyti realią verslo vertę ir galimas rizikas naujajam savininkui.
2. Atskirai suplanuokite nuosavybės ir vadovavimo perdavimą.
Nebūtina abu procesus atlikti tą pačią dieną. Kai kuriais atvejais naudinga iš pradžių naujajam žmogui patikėti kasdienį vadovavimą, o vėliau perduoti nuosavybės teises.
Taip galima sumažinti veiklos sutrikimų riziką ir suteikti būsimam savininkui daugiau laiko susipažinti su finansais, darbuotojais bei klientais.
3. Palyginkite ne mažiau kaip tris realius scenarijus.
Prieš priimdami sprendimą įvertinkite tiesioginį individualios įmonės perleidimą, pertvarkymą į UAB arba MB ir naujos bendrovės įsteigimą.
Kiekvienam variantui apskaičiuokite preliminarias sąnaudas, numatomą procedūros trukmę, mokestines pasekmes ir buvusio savininko atsakomybę. Tik tuomet bus galima objektyviai pasirinkti tinkamiausią sprendimą.
Ką apie verslo perėmimą pasakytų specialistas?
Verslo perdavimo procese svarbu ne tik teisiškai tinkamai pakeisti savininką, bet ir užtikrinti, kad naujasis vadovas gebėtų išlaikyti įmonės veiklą.
Kaip šį principą galima apibendrinti iliustracine verslo teisės eksperto Tomo mintimi:
„Sėkmingas verslo perdavimas prasideda ne nuo dokumentų pasirašymo, o nuo aiškaus susitarimo, kas perima sprendimus, įsipareigojimus ir atsakomybę už įmonės ateitį.“
Ši citata yra iliustracinė, o ne priskirta konkrečiam realiam specialistui.
Praktikoje tai reiškia, kad net ir teisiškai nepriekaištingai parengtas sandoris negarantuoja sėkmingo verslo tęstinumo. Naujam savininkui turi būti perduotos reikalingos žinios, užtikrinti santykiai su pagrindiniais klientais ir sudarytos galimybės savarankiškai valdyti įmonę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar individualios įmonės savininkas gali perduoti įmonę savo vaikui jos nepertvarkydamas?
Taip, individualios įmonės perleidimas kitam fiziniam asmeniui yra galimas, todėl teisinės formos keitimas ne visada būtinas. Tačiau reikia tinkamai įforminti perdavimą, patikrinti įsipareigojimus, galimus apribojimus ir įregistruoti reikalingus duomenų pakeitimus.
Ar po pertvarkymo į UAB buvęs individualios įmonės savininkas nebeatsako už skolas?
Ne visais atvejais. Pagal Civilinį kodeksą už iki pertvarkymo atsiradusias prievoles buvusiam neribotai atsakingam dalyviui gali išlikti trejų metų subsidiari atsakomybė, be to, atskirai vertinami asmeniniai laidavimai.
Ar individualią įmonę galima pertvarkyti į MB ir vėliau priimti kelis šeimos narius?
Taip, tokia galimybė numatyta Lietuvos teisėje. Svarbu laikytis mažosioms bendrijoms nustatytų reikalavimų, tinkamai įforminti naujų narių priėmimą ir iš anksto susitarti dėl jų teisių.
Ar įsteigus naują UAB galima automatiškai perimti individualios įmonės sutartis?
Ne, nauja UAB yra atskiras juridinis asmuo. Sutarčių, teisių ir pareigų perdavimui gali reikėti papildomų sandorių, o tam tikrais atvejais ir kitų sutarties šalių sutikimo.
Kas naudingiau perduodant šeimos verslą: pertvarkymas ar įmonių steigimas?
Jeigu siekiama išsaugoti veiklos tęstinumą, sutartis ir esamą juridinį asmenį, pertvarkymas dažnai gali būti patogesnis. Jeigu norima pradėti naują veiklos etapą, perimant tik dalį turto ar veiklos, gali būti svarstoma nauja bendrovė, tačiau būtina įvertinti viso turto ir sutarčių perdavimo pasekmes.
Verslo perdavimas yra daugiau nei savininko pasikeitimas
Individualios įmonės perdavimas kitam žmogui gali tapti natūraliu verslo vystymosi etapu. Savininkui tai galimybė pasitraukti iš kasdienės veiklos, o naujajai kartai ar verslo partneriui tai proga tęsti jau sukurtą verslą ir jį plėtoti.
Tačiau sprendimas neturėtų priklausyti vien nuo to, kuri procedūra atrodo greičiausia ar pigiausia. Tiesioginis perleidimas gali būti tinkamas vienam būsimam savininkui, pertvarkymas į UAB suteikia daugiau galimybių paskirstyti nuosavybę, o mažoji bendrija gali būti patogi mažam šeimos verslui.
Svarbiausia įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir tai, kaip įmonė turėtų veikti po penkerių ar dešimties metų. Aiškiai suplanuotas verslo perdavimas padeda išsaugoti sukauptą vertę, sumažinti konfliktų tikimybę ir užtikrinti, kad ilgametis savininko darbas turėtų tęsinį.