Ką rinkodaros specialistai nutyli apie „Google“ reklamą

Kai pirmą kartą patekau į „Google Ads“ pasaulį

Kai pradėjau gilintis į skaitmeninę rinkodarą, visi aplinkui kalbėjo, kokia tai nuostabi investicija. Draugai, kolegos, net reklamos agentūros atstovai kartojo: „Google“ reklama – tai greičiausias būdas gauti klientų“. Prisipažinsiu, man irgi patiko idėja, kad už kelioliką eurų per dieną galėčiau pasiekti šimtus žmonių.

Tačiau pirmas susidūrimas su „Google Ads“ paliko daugiau klausimų nei atsakymų. Kodėl vieni skelbimai kainuoja kelis centus už paspaudimą, o kiti – beveik eurą? Ir kodėl kartais skelbimą pamato daug žmonių, bet nepaspaudžia niekas?

Realybė tokia, kad mažai kas perspėja, jog investuojant pinigus į „Google Ads“ be tinkamos strategijos, pinigai gali būti išvaistomi vėjais. Ir, tiesą sakant, tas „greičiausias būdas gauti klientų“ kartais gali virsti „greičiausiu būdu prarasti biudžetą“. Štai čia ir tampa svarbu bendrauti su patikimais „Ads“ specialistais, kurie gali padėti siekti verslo tikslų išlaikydami optimalų reklamos biudžetą.

Kaip išmokau nepasiklysti tarp raktažodžių ir biudžetų?

Vienas iš dalykų, kuriuos pastebėjau, – „Google“ reklama labai mėgsta aiškumą. Jei naudoji per plačius raktažodžius, tavo skelbimai gali būti rodomi žmonėms, kurie neturi nieko bendro su tavo produktu. Pavyzdžiui, parduodi kavos aparatus, o pasirodai tiems, kas ieško „kavos puodelių“. Skamba panašiai, bet pirkimo intencija – visai kita.

Iš pradžių man tai buvo vienas didžiausių iššūkių – atrodė, kad kuo daugiau raktažodžių, tuo geriau. Bet realybėje tai reiškė, kad mokėjau už paspaudimus, kurie visiškai neatsipirko. Supratau, kad reikia atsirinkti ne tik tinkamus, bet ir netinkamus žodžius.

Išmokau kelias taisykles:

• Pradėti nuo tikslių raktažodžių ir tik tada plėsti sąrašą.
• Naudoti neigiamus raktažodžius, kad pašalinčiau nereikalingą srautą.
• Sekti ne tik paspaudimus, bet ir realias konversijas – užpildytas formas, pirkimus, skambučius.

Taip pat supratau, kad biudžetas nėra „užstatyk ir pamiršk“ dalykas. „Google Ads“ algoritmas mokosi, bet tik tada, kai tu pats nuolat jį stebi, testuoji skelbimų tekstus ir koreguoji kainas už paspaudimus. O dar svarbiau – net jei skelbimas atrodo puikus, verta jį paleisti tik mažesne apimtimi, patikrinti rezultatus ir tik tada investuoti daugiau.

Be to, atradau, kad reklamos sėkmę lemia ne tik skelbimas, bet ir puslapis, į kurį jis nukreipia. Jei lankytojas paspaudęs skelbimą patenka į lėtai kraunamą ar nepatogų puslapį, reklamos pinigai nueina perniek.

Ką išmokau ir ką patarčiau kitiems?

Mano didžiausia pamoka – „Google“ reklama nėra stebuklingas mygtukas, kurį paspaudi ir pradeda kristi užsakymai. Tai labiau primena sodinimą: turi pasirinkti tinkamas sėklas (raktažodžius), pasirūpinti dirvožemiu (tinklalapio turiniu) ir reguliariai laistyti (optimizuoti kampanijas).

Patarčiau visiems, kas pradeda:

• Nepamiršti, kad reklama be gero pasiūlymo – tiesiog pinigų deginimas.
• Išmokti pagrindus patiems, net jei ir dirbate su agentūra – kad galėtumėte užduoti teisingus klausimus ir stebėti situaciją.
• Pasirūpinti, kad nukreipimo puslapis būtų patogus, aiškus ir atitiktų skelbimo pažadą.
• Rinktis specialistus, kurie iš tiesų žino, kokiomis taisyklėmis žaidžiama skaitmeninės rinkodaros pasaulyje.

Ir galiausiai – jei atrodo, kad per pirmas savaites rezultatai prasti, dar nereiškia, kad reklama neveikia. Dažniausiai tai reiškia, kad reikia pakoreguoti kryptį. Tik „Google Adsׅ“ pasaulyje „koreguoti kryptį“ reiškia ne pasukti vairą, o praleisti vakarus žiūrint į skaičius ir bandant suprasti, kodėl žodis „akcija“ staiga kainuoja trigubai daugiau.