„Revoliuciją mūsų spaudoje sukels moderniškiausias, gausiai iliustruotas, savaitinis, kultūros, visuomenės, literatūros, mokslo ir dailės žurnalas Naujoji Romuva“ – taip 1930 metais skelbė reklaminis lapelis, pristatantis naują žurnalą, kurį redaguos „vienintelis Lietuvoje žurnalistikos specialistas“. Tas žurnalistikos specialistas buvo Juozas Keliuotis – išsilavinęs žmogus, kurį tuo metu pažinojo visi menininkai ir kultūros veikėjai, taip pat ir politikai dėl jo gana aštrių pasisakymų to meto spaudoje.
Pirmą kartą girdite jo vardą? Gaila… Šis žmogus sukūrė tokią kūrybinę erdvę, kurioje tobulėjo visa tarpukario literatų grietinėlė.
Juozas Keliuotis gimė 1902 metais Joniškio kaime dabartiniame Rokiškio rajone. Mokėsi Rokiškio, Biržų ir Panevėžio gimnazijose. Baigęs Panevėžio gimnaziją įstojo į Lietuvos Universiteto (dabartinis VDU) Teologijos-filosofijos fakultetą. Baigęs Universitetą 1926 metais Juozas Keliuotis išvyko į Sorbonos universitetą Paryžiuje. 1929 metais po žurnalistikos, menų, filosofijos ir sociologijos studijų grįžo atgal į Kauną. Tada ir pasinėrė į žurnalistinę ir leidybos veiklą. Dirbo leidiniuose „Rytas“, „Pavasaris“, „Ateities spinduliai“.
1931 metais išėjo pirmasis iliustruoto kultūros gyvenimo savaitinio žurnalo „Naujoji Romuva“ numeris. Žurnalas buvo pakankamai modernus, nors akivaizdžiai palaikė katalikybės ideologiją. Redaktorius Juozas Keliuotis subūrė to meto garsiausius autorius ir meno kritikus. Tai buvo ideali vieta pradėti savo literatūros karjerą, nes žurnalas buvo pakankamai gerai skaitomas, jį buvo galima užsiprenumeruoti, buvo leidžiamas didžiuliu tiražu.
Šalia žurnalo veikė ir „Naujosios Romuvos“ klubas, kuriame lankėsi iškiliausi to meto kultūros veikėjai. Nepaisant idėjinių skirtumų jie galėjo laisvai bendrauti ir diskutuoti klube, taip pat savo mintimis dalintis ir žurnalo puslapiuose.
1935 metais Juozas Keliuotis pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo universitete. Dėstė žurnalistiką. Dėl šios priežasties jis ir buvo laikomas vienu iš Lietuvos profesionaliausių žurnalistų. Karo metu jis tęsė leidybinį darbą, nors „Naujoji Romuva“ nustojo eiti 1940 metais. 1945 m. sovietai ištrėmė Juozą Keliuotį į Sibirą. Pečioros lageriuose jis buvo iki 1947 m. Grįžusį į Lietuvą, 1952 m. Juozą Keliuotį saugumiečiai vėl suima ir išsiunčia į antrąją tremtį Solikamsko lageriuose. Iš tremties Juozas Keliuotis grįžo 1956 m. Sovietų valdžia pasistengė, kad jis negautų jokio oficialaus darbo. J. Keliuotis ėmėsi kūrybos ir vertėjavimo. J. Keliuotis mirė 1983 metais kovo 25 d. taip ir nepritapęs prie sovietinio režimo, nepalaužtas ir laisvas.
Sužinokite daugiau apie šią iškilią asmenybę apsilankę virtualioje pažintinėje svetainėje Kulturoskelias.lt.
Be First to Comment