Darbo grafikas kaip strateginis pranašumas: ką rodo naujausi darbuotojų produktyvumo tyrimai?

Įprastai apie darbo grafiką kalbama kaip apie techninį ar administracinį sprendimą – darbo pradžia, pabaiga, pertraukos ir pamainos. Tačiau šiuolaikinė darbo rinka vis ryškiau rodo: darbo grafikas nėra tik formalumas. Tai – strateginis įrankis, galintis lemti darbuotojų produktyvumą, pasitenkinimą darbu ir net įmonės konkurencingumą.

Pastaraisiais metais atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad tradicinis „nuo 8 iki 17“ darbo grafikas tinka tik daliai darbuotojų. Žmonių produktyvumas nėra vienodas visą dieną – dalis jų pasiekia aukščiausią darbo efektyvumą ankstyvą rytą, o kiti – tik popiet. Įmonės, kurios leidžia darbuotojams pasirinkti lankstesnį darbo grafiką, neretai sulaukia geresnių rezultatų: mažėja darbuotojų kaita, didėja motyvacija ir pasitikėjimas tarp komandų.

Vienas iš šiuolaikinių sprendimų – asmeninis darbo grafikas, paremtas chronotipu. Tai reiškia, kad darbo pradžia ir trukmė derinami pagal žmogaus biologinį laikrodį. Pavyzdžiui, „pelėdoms“ leidžiama dirbti nuo 10 ar net 11 val., o „vyturiams“ – pradėti darbą anksčiau ir baigti popiet. Toks modelis ypač sėkmingai taikomas kūrybinėse industrijose ir technologijų sektoriuje.

Tačiau lankstus darbo grafikas nėra tik privilegija – tai ir atsakomybė. Darbdaviai, norėdami išvengti chaosų, turi nustatyti aiškias taisykles: komunikacijos „langus“, susitikimų laikus ar privalomą prieinamumą konkrečiomis valandomis. Kitaip tariant, lankstumas turi turėti struktūrą.

Įdomu tai, kad kai kurios įmonės eina dar toliau – eksperimentuoja su keturių dienų darbo savaite ar net „suglaustais“ grafikais, kai tas pats darbo valandų skaičius paskirstomas per trumpesnį laikotarpį. Tokie bandymai dažnai duoda netikėtai teigiamų rezultatų – darbuotojai spėja atlikti užduotis efektyviau, kai turi daugiau poilsio.

Taigi darbo grafikas – tai ne tik darbdavio ar personalo skyriaus sprendimas. Tai – viso organizacijos veiklos modelio dalis, kurio lankstumas, pritaikymas prie darbuotojų poreikių ir technologinis palaikymas gali nulemti, ar įmonė bus tik dar viena darbo vieta, ar erdvė, kurioje žmonės nori dirbti ir kurti.