V.Šilėnas: „Futbolo man ne tiek daug liko, tad reikia naudotis suteiktu šansu“

2012 metų birželio 1 dieną Kęstutį Ivaškevičių Baltijos taurės rungtynėse pakeitęs Vaidotas Šilėnas sužaidė vieninteles rungtynes Lietuvos nacionalinėje rinktinėje. Tas rungtynes lietuviai Latvijai pralaimėjo net 0:5, o nuo to karto dabartinis „Trakų“ saugas galimybių pasireikšti nebeturėjo. Kol kas. Edgaras Jankauskas įvertino sunkų futbolininko darbą atsistatant po traumos bei pakvietė jį ruoštis dvikovoms su Škotija ir Slovėnija.

„Kai buvau jaunesnis, viskas buvo ne taip drąsu, viskas  nauja, nematyta. Dabar viskas pažįstama, nebėra susikaustymo, vidinės baimės, viskas tiesiog paprasčiau. Aplinkui visi pažįstami, draugai, tad jaučiuosi savas“, – pokalbį su oficialia „Trakų“ svetaine pradėjo 32 – ejų metų V.Šilėnas.

Vaidotai, po pernykščių traumų netrūko tokių, kurie tave spėjo nurašyti. Kaip tau pavyko taip greit pakilti?

Visų pirma, džiugu tai girdėti, nes tai yra darbo įvertinimas. Smagu, kad pastangos nenuėjo veltui. Visada malonu, kai kažkas mato, kad tu dirbi ir stengiesi. Ne kiekvienam tai pavyksta, dėl to ypač malonu, jog treneriai pastebėjo, o aš įrodžiau, kad galiu būti čia.

Futbolininkai neretai pabrėžia, kad treniruotės rinktinėje yra lengvesnės nei klube. Spėjai tai pajusti?

Tai yra suprantama, treneriai mus ruošia konkrečioms rungtynėms, be to, nemaža dalis būna grįžusi iš savo čempionatų po sunkių kelionių. Tokiais atvejais treneriai negali imtis drastiškų sprendimų ir pradėti sunkių fizinių treniruočių. Kol žaidėjai atsistato, prabėga kelios dienos, o tada praktiškai nelieka laiko iki rungtynių, kai kiekvienam žaidėjui duodamos konkrečios užduotys. Be abejo, kad treniruočių krūvis klube ir rinktinėje skiriasi.

Šį sezoną „Trakų“ futbolininkai neturėjo jokios pertraukėlės. Tie, kurie nepakviesti į rinktinę dabar turi, kiti – ne. Ar nesijaučia per ilgą laiką susikaupęs ir fizinis, ir emocinis nuovargis? Kaip tariant, nesinori nuo futbolo pailsinti galvos?

Mąsčiau apie tai, kad pagaliau turėsiu laisvų dienų ir galėsiu pailsėti, galėsiu su šeima kelias dienas nuvažiuoti prie jūros. Tačiau.. kol esi esi reikalingas, reikia tuo džiaugtis ir didžiuotis. Laikas nestovi vietoje, metai bėga, tad ir to futbolo yra likę ne tiek ir daug. Kol yra šansas, privalai stengtis ir tą šansą išnaudoti.

Ar gali galvą pailsinti aplinkos pakeitimas iš klubo į rinktinę?

Sunku pasakyti. Tiek su „Trakais“, tiek su rinktine treniruojamės tame pačiame LFF stadione. Šioks toks pasikeitimas yra susijęs su tuo, kad dabar į treniruotę išvažiuoju ne iš namų, o iš viešbučio. Tik tiek.

Jau spėjai pamatyti, kuo „St.Johnstone“ ekipa ir Škotijos rinktinė yra panašios?

Netrūksta tų panašumų, nepaisant to, kad dauguma Škotijos rinktinės žaidėjų žaidžia Anglijoje. Jeigu reiktų kažką išskirti, tai jų futbolas pagrįstas ilgais perdavimais, dvikovomis, žaidimu kraštais. Tiek klubiniame futbole, tiek rinktinėje jie propaguoja kietą futbolą.

Skirtumą tarp „St.Johnstone“ ir Škotijos rinktinės išskirčiau vieną – rinktinėje žaidžia aukštesnio lygio žaidėjai, todėl turime būti pasiruošę viską daryti dar greičiau ir dar tvirčiau.

Būsimos rungtynės su Škotija išsiskiria tuo, kad futbolo visuomenė nenurašo Lietuvos rinktinės ir tiki, kad gali ne tik kovoti, bet ir laimėti. Kokios nuotaikos šiuo klausimu pačioje rinktinėje?

Kiekvienas profesionalus futbolininkas galvoja tik apie pergales. Nei vienas neina tik pasižaisti – visi nori laimėti. Aš asmeniškai manau, kad taip galvoja tiek treneris, tiek absoliučiai visi žaidėjai. Tą įrodo visas šis ciklas – komanda pasikeitusi, nebijo žaisti, nespardo kamuolio bet kur. Tai duoda rezultatą tiek žaidimo prasme, tiek vaizdo aikštėje prasme. Toks futbolas visai kitaip atrodo.

Share Button